panamė

panamė̃ sf. (3^b) 1. Lp, Alk, Paį, Švnč, Prng vieta apie namus, apie sodybą: Šiandien visą dieną panamėj ganėm galvijus, nesivarėm galolaukėn Š. Sėtum rugius panamė̃j – žemė geriau įtręšta, ale tos vištos! Srv. Panamė̃m vis labiau užauga Trgn. Kviečius pirmiausia kirskim iš panamė̃s – čia žvirbliai lesa Mrj. Vienas visas pãnames paėmė, kitiem visiem reikia išsikelt Užp. Į vakarą piemens gyvulius gena į pãnamę Žvr. Visos žąsys panamė̃lė[je] jau susirinko Grž. Aure, lizdas obelėj – ir nebijo pačioj panamė̃j Rm. Niekur neinu, apie pãnamę tuntaunu, ir tiek Ds. Mūsų šuva ir palaidas niekur iš panamė̃s neina Ds. Kiškiai, kurapkos tai ateina žiemą net panamė̃n, ir šunio nebijo Sdk. ^ Savoj panamė̃j kiekvienas drąsus Srv. 2. vieta prie namo sienos: Skregždės panamė̃j lipdo lizdus Kli.